Išsprūdęs sidabrinis

Gyvenimas tarytum du sparnai –
Išskleidę vieną – nuplasnot negalim.
Tačiau tu du kartus pragyvenai...
Ir išdavei dusyk. Tik dėl medalio.
 
Nors ne. Tris, keturis ir dar daugiau.
Patykiai ir iš pasalų... Menkysta.
Vėl rėksi – rankoj vėliavą laikiau!
Neišlaikysi, minkštakūni, – klýsti.
 
Manai, tikiu – cieksi žaibais ryškiais?
Raudona skiautere virš vištų pulko...
Tave greit patį toksai pats pakeis –
Be galo, susireikšminęs, išpuikęs.
 
Gal kas nustebs – ne du sparnus keli,
Bet jie it gaidžio – ant tvoros, mėšlyno...
Nors nepadės tau netgi keturi –
Žinau kodėl, tačiau kiti nežino.
 
Meni tą Judo naktį? Ar gerai meni?!
Kai bėgai ir išsprūdo sidabrinis...
Jis nenuskendo laiko vandeny –
Jis – prakeiksmas, jis – praraja, kiaurymė.
 
Įklimpus trauks – juk per menki sparnai,
Vienuolika grynųjų  – nelyg švinas...
...............................................................
 
Prieš nykdamas, savęs paklauski – gyvenai?
Aš atsakysiu kam...
Nes Viešpats to nežino.
 
2018 m. gegužės 9 d.
 
kaip lietus