Vakarai

Vakarai širdyje dega,
lyg laužo šviesa akyse,
jų kalba tyli, kaip nakty suskambėjusi gitaros daina.

O žvaigždės bučiuoja dangų,
ir tu bučiavai mane,
taip iš laimės drebėjo rankos,
kad ištryško man ašara šilta.

Ir vėjas juokėsi tyliai,
plaukuose jaučiau jis šoko valsą audringai,
blakstienas paliesdavo atsargiai, kad sugrotų melodiją skambią.

Vakarai širdyje apsigyveno,
kaip laužo šviesa akyse,
o prisiminimai
melodiją skambią niūniavo,
kaip ta naktyje skambėjusi gitaros daina.
Alchinesa