Kai kartą nuvažiavau į lankas,
supratau, kad pamiršau dalgį.
Nors sekmadienį dirbti nejauku,
paprašiau kritiką ir nuodėmklausį Algį,
kad atsiųstų elektroniniu paštu,
ką jis ir padarė vėlyvu laiku.
 
Todėl įvykus susidūrimui su tikrove,
mano mintys ir jausmai trupa į raides – 
jų šukes prieš akis sukrovęs
spaudžiu murziną atgailos klavišą
ir renku žodžius į monitoriaus ekraną
murmėdamas: suvaldyk sakinį vienišą.