Yra dar irklai

Melu išaustos burės plyšta
Aplinkui jūra tyvuliuoja.
Ar sugebėsi žemėn grįžti?
Tvirtai paliesti krantą kojom?

Paėmęs plūgą vagą naują
Galėsi tiesiai išvaryti?
Žinok, perštės delnai lig kraujo
Ir nugara skaudės nuo rykščių.

Supančioja apgaulė kojas,
Prireiks kantrybės joms išgyti.
Plačiom šaknim giliai keroja,
Pražysta piktžolėmis rytą.

Nors ir žiedai tie, rodos, gražūs
Gėlėm jų niekas nevadina...
Tiesa dažnai skaudokai bados,
Bet gali virst į rožių vyną...

Kai vidur jūros burės plyšta,
Yra dar irklai žemėn grįžti...

2018 m. gegužės 6 d.
 
Saulėlydis