žvelgiu pro langą į tuštumą
kuri prarijo visą Česyro katino šypseną

- keista
merkia akį Triangle sun
- sapnuoti plačiai atmerktom akim
pietryčių vėją

- ar ne per daug ironijos
skuosdamas į urvą šūkteli Džeris

sukuos lyg vilkelis
vis smarkyn ir smarkyn ir smagyn
iki pat lygiadienio

o tada žemyn tik žemyn
į nušienautą pievą prie Nilo
kur mozė vis dar klajoja

- nemirtingumas žudo lėtai