Šaltis čia kas dieną svečias, –
Lenda pro kiekvieną plyšį.
Neprišildo pečius gryčios,
Lyg nuo šalčio gavęs kyšį...

Per pusnis nelieka tako.
Tvartuose ėriukai sako:
– Nors mūsų kailis ilgas, baltas,
Bet ir mums, tėveliai, šalta.

Kiškiai graužia medžių stiebus,
O laputė išsišiepus,
Gaidį vaikosi po kiemą.
Jiems gi trūksta maisto žiemą.

 Nors nuo šalčio tvoros pyška,
 Žvarbus vėjas pusto sniegą,
 Auštant gaidžiai vos pragysta, –
 Kaimas keliasi iš miego.

Kaime yra daug darbų,
Tiek vasarą, tiek žiemą.
Štai nematyti takų, –
Reikia tuoj nukasti kiemą.

Tvartuose gyvuliai mykia.
Jie ėsti ir gerti nori.
O vanduo užšalęs
Ir šulinys toli...