Išdžiūvo balos, baigias rudenėlis,
Greit vėl žiema, ateis Kalėdos.
Ir liks languose tiktai sausos gėlės,
Dėl ne švarių kiemų nejausim gėdos.

Rymosim tyliai, židinį kūrensim,
O žemė klosis baltu, baltu sniegu.
Kai versis metai, dar labiau pasensim,
Bet negalvoju apie tai – tiesiog užmiegu.

Užtrauks balas skaidrus, skaidrus ledukas,
O mes lesyklose pabersim trupinių.
Kad ta žiema šalta ir kiek padūkus,
Nenumarintų paukščių – žemės kūrinių...