~~Nesiautėja pūgos, neūžauja vėjai –
Tik tyliai, taip tyliai į vakarą sninga.
Sustingstu akimirkai ten, kur stovėjom
Prie vartų senų, tik dabar užrakintų...

Už jų anei pėdų, nei balso, nei žvilgsnių –
Nežinomų medžių sugulę šešėliai.
Nuo šalčio sustiręs žibintas vos spingsi,
Sapnuodamos girgžda vaikų karuselės.

Sugrubęs, be pirštinių vienišas delnas
Nupurto apsnigusią šaką erškėčio.
Kadaise, kur sniegas, jo žiedlapiai švelnūs
Pleveno nakty... Kvapą gėrėme dviese.
---
Suūkus pelėda karolius minčių
Nutraukia ir paberia...
Sninga iš lėto...
Nuo duriančių skaudžiai, tačiau vis žalių
Pušyno spyglių
Ledo lašas nurieda...

2018 m. vasario 12 d.