Likęs be šešėlio šoko gelmėn nuo
stataus skardžio mėnuo,
net nukrito jo varinis nimbas, 
ir užvirė Jordano vanduo, 
 
tada sumanusis ganytojas – 
iš aukštybių nusileidęs piemuo,
laimino nuo kranto kaire ranka
ir barstė trupinius piligrimams,
 
vėliau jis iškilmingai tarė:
jei galite pro adatos skylę pralįsti,
jei iš mano rankų duoną imate,
jūs paveldėsite ir šią karalystę,
 
todėl baikit aukštinę draugystę
ir norėkite daugiau šėlti ir klysti...
Po jo žodžių išprotėjusi minia
pakriko ir plėšikauti išvarė.