Jam labiau patiko pūsti muilo burbulus
nei laisvės trimitą,
ir geriau sekėsi kabinti ant ausų makaronus
nei trispalvę vėliavą.
Jis gyrėsi kuriantis tautišką mitą,
todėl mėgo Valstybės šventes,
o ypač priėmimus pas Prezidentą,
kur valgė baltą mišrainę haliavą
ir gėrė vyną šventintą.
Už uždarytų durų nuo Pietų iki Rytų
visi įtikinėjo mus, kad jo protas –
kaip didelio patrioto,                                                  
o ant kaktos skaitė kas parašyta –
idiotas.                                            
.....................................................        
Gavusi pašalpą, ji nusipirko maišą,
o po to pavogė ylą.
Bet ar ją paslėpsi nuo vyro akylo?
Dabar ji turi daug rūpesčių, kvaiša,  
nes sąžinė rėkia ir nenutyla
net ir tada, kai saulėgrąžas aižo.
......................................................
Nors didysis architektas
mūsų planus perbraižo,
mes vis tiek nekeičiame
savo gyvenimo braižo.