Atgal į vakarą!
Dar nebaigta istorija,
Dar nenutilęs vėjo gaudesys.
Tik kiek vėsiau – paros kaita...
Pakeisti nori ją,
O pats išlikti toks, koksai esi.
 
Tik vientisas ir niekam niekada nedalomas –
Neužmiegì glėbỹ anos nakties,
Kai dvylika išmuš,
Kai valandos lyg slalomu
Nučiuoš, nuplauks, bet neartės.
 
Dar vienas nuostabus saulėlydis...
Ar laikinas –
Užmirši jį, kaip ir visus kitus?..
Ateis vėl rytmetỹs.
Ir tai galiausiai paikina,
Kolei nepradedi skaičiuot metus.
 
Tad kertėje širdies tikies – gal kartais grįžtama?
Tegul nedaug atgal, tik žingsneliu –
Kur saulė vakare...
Nors prie laidos – dar lyžčioja
Kamienus medžių, langus ir kelius.
 
O to labiausiai tau ir reikia.
Nes apčiuopiama –
Kas augs, kas versis, kas pareis, kas visada lydės...
................................................................................................
 
Atgal į vakarą!
Gal basomis ir kopomis,
Gal valtimi per debesis virš atspindžio žvaigždės...
 
2018 m sausio 8 d.