Tirpstanti žvakė


Niūrus dangus, medžiai pliki
ir žemė pilkuojanti, vargana –
būsto langai silpna šviesa spindi –
tikrovėje – atėjusios žiemos diena...
Argi ir tavoji siela skendi tamsoje,
kuomet turėtum dūmot optimistine gaida –
nežinai – ilgai gamta tūnos būsenoj tokioje –
įžiebk masyvią žvakę ir bandyk draugauti su ja?..
............
Likimas ar laikas dovanojo tai, ką turi dabar –
iškreiptas veidrodis tiksliai parodo esamą būtį –
tavyje deganti žvakė liepsnojo seniai – ne vakar,
todėl ištirps greičiau nei ta, su kuria nori bendrauti...
Pagaliau, apmąstymams tinkamiausią metą atradai...

 2018 01 03
Rena