Daug poetų nori būti kažkuo kitu.
Vieni medžiu, kiti – žuvėdra,
o kai kas net paprasčiausia skiedra...
O aš galvoju, kad geriausia būti šuneliu,
kuris puoštų kilmingą šeimą.
Į pajūrį važiuočiau šeimininkų automobiliu,
mieste žiemočiau, vasaročiau kaime,
kasdien man pirktų dešreles,
vedžiotų pas kilmingas paneles...
Jei ir įkąsčiau kam – neteistų
ir be leidimų Neringon įleistų...