Susitikom Palangoj,
Kada kopas vėjas glostė –
Du laivai vienoj bangoj –
Dar neradę savo uostų.
 
Švietė saulės žiburys –
Šypsniùs barstė plačiai jūrai –
Tartum priedainiui, kuris,
Sau dainos kol kas neturi.
 
Jūratė, Jūratė – ji pilį pastatė
Širdy arba jūros dugne...
Jūrate, Jūrate, mes gintarus radom,
Kai palietei lūpom mane.
 
Ir pražydo raudonai
Pajūry aguonos visos,
Kada pažvelgė jinai
Bei paraudusi sumišo.
 
Kai paprašė, – gal gali,
Tu dar kartą čia ateiti...
Jūra suošė gili –
Vėjas mūsų mintis skaitė...
 
Jūratė, Jūratė – ji pilį pastatė
Širdy arba jūros dugne...
Jūrate, Jūrate, mes gintarus radom,
Lietei nuolat lūpom mane.
 
Smilgos gelto ir beržai,
Pustė vėjas sausas smiltis –
Meilės buvo gal mažai
Ir bijojom nusivilti.
 
Tęsės vasara trumpai,
Nors kartojos karštos dienos,
Mano švyturiu tapai,
Net kada likau aš vienas
 
Jūratė, Jūratė – ji pilį pastatė
Širdy arba jūros dugne...
Jūrate, Jūrate, mes gintarus radom –
Lietei nuolat lūpom mane.
 
Iki šiol tave menu –
Švelnų vėją skruostus glostant –
Du laivai ant seklumų –
Dar neradę savo uostų.
 
Visgi šviečia žiburys,
Palangoj banguoja jūra –
Tartum priedainis, kurį,
Mes kadais abu sukūrėm.
 
Jūratė, Jūratė – ji pilį pastatė
Širdy arba jūros dugne...
Jūrate, Jūrate, juk gintarus radom –
Kai palietei lūpom mane...
 
2017 m. lapkričio 27 d.