Išnešioju dienas aš glėby piligrimų, 
Krinta sniegas, žvarbu, savo kelio nežino
Baltas sniego žmogus, tas vienišius prie kelio, 
Supa medžiai šakas, savo sielvartą kelia.
Gena vėjas snaiges, šėlsta skausmas krūtinėj, 
Ar pareisi namo tu šiandien pirmutinis?
Ar atversi duris tu trobelės medinės, 
Gal tave pasitiks laiko žvilgsnis ledinis?
Bėgsi sniego taku paskui šėlstantį vėją, 
Nežinosi seniai kas gimtinėj, pradėjo
Laiką laikrodis rodyt pavėlavęs, sutrikęs,
Gal tik žvakės šviesa tau trobelėje likus.
..................

Išnešioju dienas aš glėby piligrimų,
Ten, kur vėjas nakty palydėjęs nurimo...