(Kai maišosi lyrika su politika)
 
Ateik miško taku, tau dovanosiu tylą,
Šventom Kalėdomis kvepės eglės šaka,
Sniege paliksi baltą senų metų brydę,
O sergės ir ilgai lydės pušis aukšta.
 
Beržas padės nukelti sunkią naštą,
Kurią užkrovė tyčiomis kiti,
Vaizduodami, kad jie vežimą veža
Liežuviais vienas kitą plakdami.
 
Ne jiems,
tai tau darbai  kasdien svarbiausi tenka:
Statyt namus, art žemę, kloti kelią,
Pakelti kūdikį, ištiest senoliui ranką
Ir saugoti bei gint, prireikus, šalį.
 
Žmonėms pabodo ginčai, barniai begaliniai,
Kad tiktai sukliudyti padaryt ką nors gražaus.
Valstybės simbolį iš sostinės išviję
Ir nieko patys nesukūrę, dairosi dabar, ką griaut.
 
Sakai, visur tas pats, visur putoja pyktis,
Karštuoliai ropščiasi net ant stogų,
Gal greit išvysime, kaip ir rageliai dygsta
Ant garsiai kalbančių tuščių galvų?
 
......................................................
O čia ramu, jauti – jau dangus ruošias
Įžiebt skaisčiausią žvaigždę iš visų.
Ateik pasiklausyt, kaip medžiai ošia,
Tarp eglių apsnigtu miško taku.