I.
Sovietinių laikų intonacija skaitau
nesvarbią interneto informaciją,
nuo kurios tampa klaiku.
Ilgokai lipdau lyderio formaciją,
 
bet šiandien vėl nerandu laikrodžio.
Be jo gyvenau anuo laiku
ir troškau būti laimingu vaiku
valstybėje, sukurtoje bepročio.
 
II.
Atsiprašau, kad šiandien šviesos
ir tiesos visur stinga,
o ką jau kalbėti apie vienybę.
Kažkas į ranką jau gnybia:
gyveni tik vieną kartą, todėl mylėk Tėvynę...
 
Supykęs iš įtempto lanko
į seną šunį šaunu, įžūliai keliu nykštį
lyg būčiau Jonas iš Anykščių,
ir pravirkstu, prilipęs prie tėviškės lango
tarsi vaikas, ką tik gavęs rykščių.
 
Pro miglą matau, kaip atsidūsta Brisius,
į kurį, ačiū Dievui, nepataikiau,
kaip rytas brėkšta, ašaros lašas tykšta
ant žolės lyg vaškas,
o aš, vaikas, kieme vaikau vištą ir kėkštą...
 
Bet pragydo gaidys ne laiku
ir tada (nuo minčių) pabudau...
Rytą valgysiu labdaros ryžius su saiku,
o plaudamas (skraidančią) lėkštę
viską išpasakosiu tau.
 
Na gal tu baik tą sapno aprašymą lėkštą...