Gervem skrendunt

Rytais rodąs jau šalna,
E širdy – nežinia...
Kaip toli ta geguže!
       
Tu man runkų paduok,
Tyliai tyliai aždainuok,
Kal da neataja žemuže.

Nars pavargį mūsų kojas,
letai žingiam mes taku.
Vaikystej pramintas vingiuoja.

Jaunyste tą taku
Seniai jau nuskubėją.
Ale ašei jų sutikt čia tikiu...

Čeža lapai.Ainam taku,
Gervių skrydį seku...
Graži Bobų vasarelą.
herbera