Pyktis

Užsidengiau akis, pilnas ašarų,
Slėpiau savo baimės pilną veidą.
Ir pajaučiu aš savyje –
Many tuoj sprogs valia.
 
Supratau, kad nieko nebus,
Teks kentėti ir raudoti.
Bet man pakėlus akis į lubas,
Norisi visa tai išrėkti.
 
Gal tai aš ta priežastis,
Gal tai aplinkiniai?
Bet gyvenimas nulems,
Kuo man nusivilti.
 
Nors rėkiu aš garsiai garsiai,
Ir jaučiu aš skausmą staigiai!
Kas nutiko praeity,
Pykčio glėbin aš gilyn...
Šėtono Sapnas