Gaivumas

Gaivi vėsa vėdina širdį,
Drėkina troškimus, svajas,
Rengia į dieną jausmus, girdo
Vėsos dvelksmu — kas tai supras?
 
Artimas — tolimas gal šįsyk,
Neišmatuojamas gerove,
Vėsos ranka palies kaip tąsyk —
Ir atsivers gyvybės įvairovė.
 
Gaivi vėsa — širdžiai malonė,
Dalinsis ja jausmų rate,
Šįryt naujoviška kelionė —
Kaip pasaka... aušros mes pastate?
.......................................................................
 
Gelsvi lapai ramybėj,
Lyg apspangę... gal miega?
Gaudo tą galimybę —
Paukščiai jau nebegieda.
 
Pamažu aušra bunda —
Netrikdyt rudens žemės —
Juk net saulė negundo,
Pilkuma dangų remia.
 
Atsivers aušros vartai,
Sprigtels rytas pirštu,
Kas tik gyvas dar kartą
Džiaugsis skliauto raštu.
verutė