Vasaros saulė, vasaros lietūs –
šviesoje dar ilgi vakarai –
vidiniame pasaulyje neatrandama vietos,
kad tilptų duoti pažadai!
 
<>               

Nulijo, tvyro maloni vasaros gaiva –
kas žmonijos pasaulį padalijo:
vieniems galimai viskas,
kitiems menkutė dovana!

<> 

Mintis pagauna vėjas,
pračiuožia medžių viršūnėmis –
deja, nesugrąžina į tavąjį pasaulį...