Kartą vakare prie Aušros vartų 
radau Trakų kunigaikštį Kęstą,
kuris vėl perkandęs pipirą kartų
susikrimtęs pasakojo sapną keistą.
 
Jo klausėsi našlės ir vienišos damos,
kurios nuo jo žodžių raudojo karčiai
vis Nerin saulėgrąžas spjaudydamos,
todėl visur nuvyto karklai ir paparčiai.
 
Taigi ir sakau kunigaikščiui tam:
ar verta barstyti veltui perlus
abejotinos vertės projektam,
jeigu aplinkui tiktai kiaulės?