Ruduo

Nieko neliko nežinomo – 
seną obelį apsivijo žaltys,
o lapai nuplaukė rudenio
upe tarsi žuvys.
 
Ir prie tirpstančios kalbos,
lyg prie egzotiško vaisiaus,
arba išragautos kavos
įprato liežuvis.
 
Nieko neliko nežinomo –
net kareivio kapo,
net nuplėšto metskaitlių lapo.
Vienas likau nežuvęs.
Langas Indausas