Po Ramybės parką trainiojas liūtai ir bizonai,
lenda viešumon gazelės pro lapiją –  
jos čia drąsios, medžiotojų nebijo,
nes pasitiki Dievo protinga kūrinija.
 
Tiktai senolis begemotas stovi paniuręs,
jam dangus, žolė ir oras nepatinka.
Per klimato atšilimą tapo tingus,
todėl šiandien geros valios stinga.
 
Kai net darbščiosios bitelės  
aplanko liepžiedžius ir darželių gėles,
jos – gamtos gailestingosios seselės
ir gydo auksiniu medumi mus.
 
Ir tik liūdnas Lietaus šalies žmogus,
numojęs vėl į baltąsias dėmes ir karus,
šokinėdamas per kliūtis lekia į Vakarus,
nes jo totemas – Žirgas Neramus.