Šiandien vėl noriu parašyti eilėraštį, bet nerandu eilučių.
Po pietų nuo stalo trupinius ant grindų nupučiu
ir juos valgysiu iki Jubiliejinių Kūčių.
Tarakonai protestuoja, bet man svarbiau liaudis, o ne ponai,
todėl įsakau jiems tuoj pat liautis – 
netrukdyti dirbti, o patiems savarankiškai įveikti kliūtis.
Tik va bėda, ima skaudėti širdį, trūkti Lietuvoj oro.
Gal todėl, kad nepamaitinau tarakono vaikučių?
Ką gi, ir vėl turėsiu pats savimi kliautis...
Kaip nors iškentėsiu, nes žinau svarbiausią,
jog turiu norą ir sutaupytų eilėraščio eilučių porą.