Vėl dangus naktyje verkia tyliai, 
Neišmokęs sugerti jausmų, 
Tarsi žuvys vis neriam į gylį
Aš ir tu tarp trapių pažadų.
Pasakyk, kad rytoj tu sugrįši —
Aš ir vėl pasimetus buvau, 
Apsvaiginta, praradusi ryšį, 
Lyg žvaigždė dangumi keliavau
Tam sapne, vienišystė prigirdė, nutirpo
Kojos basos — aš jų nejaučiu,
Ir lingavo, iš nuovargio linko
Beržo šakos virš mūsų pečių...
.....
Vėl dangus naktyje verkia tyliai
Ir klaidina mus laumių kerai,
Sapnuose  senos vėlės prabyla
Ir atgyja visi pranašai...