purpurinė žara 
aksomu nusileido 
pirštais sėlina 
ryto vėsa --- 

nyksti tu 
lyg nežinomas raštas  
iš senų foliantų 
susiliejęs 
po karšta rasa 

kaip šešėlis 
išblukęs be veido 
čia lyg buvęs
ir vėlei nėra --- 

jį pavargusiom 
rankom pagaunu --- 
tai viltis 
netikėtai juoda 

kanda mintys 
nusmailintom iltim 
liejas gyslomis 
siera karčia --- 

tik dabar patikėti 
taip lengva --- 
taip blizgėjo 
netikra moneta 
      ----- 
prie tavęs
lyg prie lemtojo kryžiaus
atminties vinims
prikalta
taip geidžiu 
dar pagauti bent kartą 
žvilgsnį tą,
kurio jau nebėra