Pasakītė dėdžioudamīs galēm –   
mes žemaitē – pajūrė karalē...
(Je naparskaituot žuodė  ni vėina,
jums  ciekāvastės daug būs šėndėina!)
 
Dzūkā klausuos, aukštaitē  dyvoujas,
kāp žemaitē tarp sāvės rokoujas.
Jēgo  žemaitio gėmės to nesi,  
mūsa šnekuos tēp grēt nasoprāsi. 
 
Vo tuos mūsa žemaitėškas guodas!
Vo tuos mūsa žemaitėškas ruodas!
Tuos  vingioutas meliuodėjės mūsa –
kol dainiousēm, tol  gīvė  ė būsēm.
 
Ė  žemaitėška daina ėšgėrdė,
atlapuokėt tā mozėkā šėrdi.
Jē  rėities ašarēlė par žonda,
ta žėnuosēm, ka vėskon  soprontat...


Aušrinė Zulumskytė