Pirmyn

Šiandien vėl kenksmingas nervams oras,
todėl yra tik nuodėmingas noras
prisigerti kokakolos iki dangaus graibymo.
Tada ir iki skraidymo ant išmaniosios šluotos
po virtualius debesis nebetoli,  
nes ką čia Žemėje daugiau benuveiksi,
kai begėdiškai pliaupia rugsėjo lietus,
o tėvė rodo senus beidėjiškus filmus.
 
Išskrendu į žvaigždes,
ima mane kasininku Kentauro Proxima.
Ten už minimalią algą irgi rasiu maximą.
Iki starto viskas vyko padoriai ir sklandžiai,
bet kosmodrome dingo Ignalinos elektra,
kai judrusis šunelis Laika neišlaikė –
apvarė laidus ir įvyko avarija –
žybtelėjo, net išlakstė pelės ir balandžiai...
Kliuvo ir man – silpniausiai sistemos grandžiai. 
 
Bet atsigavau, su(si)tvarkiau gravitaciją,
Rentgenas peršvietė sąžinę ir krūtinės ląstą,
pa(si)reguliavau iki tobulybės spektrą,
išmečiau banaliosios poezijos balastą
ir vėl prisiminiau daugybos lentelę.
Jos kartojimas nuramina nervus.
Tad pirmyn į žvaigždes, į tolimą kelią...
Langas Indausas