poguliukai

tik šiandien lėtai suprantu
kiek amžių galėčiau taip būti
miegoti ant tavo pečių
žinau – sunku – greit prabusi

ir katei įslinkus greta
ištarti tik žodį mažyti –
visa lovos pusė tuščia
mėnulio prieblandoj švyti

prigludus prie tavo būties
šypsotis į niekur, gal toliams
nes niekas manim netikės
kad amžiams susuktas šis guolis
lietum