Vėl eisim

Pailsėkim...
Po to mes vėl eisim
Atsiriekti rudenio duonos,
Prisirinkti kritusių vaisių
Ir išgerti saulę raudoną,
Kuri sirps šaltinio paviršiuj,
Kai rieškučios vandenį semia...

Niekada niekada nepamiršim,
Kad gyvenom mudu šioj Žemėj
Ir mylėjom jos švelnų plakimą,
Kada širdys priglunda prie medžio.

Gera gimti...
O, Dieve, mes gimėm!
Na, ir kas, kad diena nusileidžia
Į pajuodusio vakaro glėbį
Ar į rudenio netektį baltą.
....................................................................
 
Pailsėkim...
Šiek tiek pailsėkim.
Ir pakilkim, kaip kilom ne kartą.
kaip lietus