Teip gyvena i kalbėja mūsų senolė

Šėndė nor jum papasakot, kaip gyvena žmons senovė.
Kokios buvo jų žiednos i sekmos dienos, koks jie žods vartoja.
Kiotu gal jaunims šėndė nebos ni  girdėjės.
Ti aš Jum primėns, kaip mūsų senelė kalbėja.

Seniau unt kiema, gryč, kūte, klėts, lozaune į pėrts stovėja.
Ki jaunos mūsų babos buva, labė daržels taise į kvietks mylėja.
Lovelės nasturkos, nastarnė, smakiukė, čebatėlė žydėja,
Palangė razetos, baltiej i mėlyniej bezdė kvepėja.

Kiauro dieno dirbė, subatos vakaro į vakarošks lėke,
Norėja kok zėno sutikt, negarbe kaim buva sen pan palikt.
Nedėlios ryto paliuobė gyvols, ronks į kojs čystė mazgoje,
Terp šėpų į skrynių kuo gražesnių aprėdų ieškoja,

 Onglių  pros išprosavotos drapanos, gražė un kūną gulėja.
Bliuzelos miriškuotos, karbatkuotos iš po nertine lindėje.
Undarokė klostuot,  klėtkuot – būtinė kels uždėngt turėja.
Pliok galv, tik jaunos mergaičkos į žmons išeit galėja.

Ka pančiakos nu kojų nesmoktu, pakels užsirišt reikėdava.
Apavam nagins, vyž, kamaš, čebats į čeveryks turėdava.
Oplegs i guziks susisegdava, į zerkulėl paveizėdava.
Ridikul pasijomdava, į jį bumašniko įsidėdava.

Šiupledo atitraukdava, dziegur į nosin įsirišdava.
Bruslieto užsidėdava, skarelė vainikuoto užsirišdava.
Brošė pri bliuskos segdava, šoks į čiupryno įsismeigdava.
Vingierks lakuots į ronks pasiėmė, unaravios į bažnyčio išeidava.

Spavedė atlikdava, grieks klebon pasakydava,
Apiero nunešdava, sau pasirodydava i kiots pamatydava.
Pareinont į kromo užsukdava, vaikėm zabovo kokio nupiorkdava.
Aptieko pročkelių, i lašiukų unt ciukra pilamų gaudava.

Iš kermošę cukierkų, šviontų abrozdėlių parnešdava,
Vyrė į traktier užėjė, tik vakar parsirasdava.
Mašinu nebuva, retė kad araplans praskrisdava.
Pamatė žmons žegnodavas, vaikė po lovom lysdava.

Įeit į gryčio tankiaus pro gonks reikėdava,
Unt langų gardynos i pirenkos  kabėdava.
Ka šilčiau būtų, žiemai dubolts langs sudėdava,
Seklyčio skryn, šėp, kanap į komod stovėdava.

Šieniks šiaudės prikiomšdava, piernits pūkų padėdava,
Padušks mionkšts į graž, visos gaspadinės turėdava.
Kapų, gūnių  i prastu dekių, kalečnė pri ūkę turėt reikėja,
Abrūsų austų drobinių, ronkom i burnė šluostyt turėja.

Klapats su valgimės buva, žiedno dien zupės išvirdava.
Bulbs par doršliko nusonkdava, bišk zostės užpildava.
Užėjusiam prietel arbatos su zapt sklenyčio pataisydava,
Sputkel sviestą padėdava, duonos iš bakana paraikydava.

Vasaro skaba putros i kopele uzbono pataisydava,
Grucės, lapienės, i kleckų  prignaibydava,
Ronkom belyzno plaudava, kels adyns rėčko mirkydava,
Paskiau su kočyl i rumb mionkšts garž padarydava.

Alektros  nebuva, liktarns su sierčikės užsidegdava,
Kas ni tų neturėja, lają į buroko prilaisdava.
Jolgė žmons vakarodava, vyrė pants, vėrvs vydava,
Moters ratinės verpdava, siūls un kragių kabydava.

Vyrė į melnyčio grūds su brikės i drangom veždava,
Moters kepdamos duono, kryž un vioršos ispausdava.
Ongols su kačerg išrausydava, su lyž į peč pašaudava.
Po kelių adynų kepimą, duono gatavo ištaukdava.

Liną kels lyg abrūsą, jilgs i sonks būdava,
Arklės mindava, jaujo džiovindava, uorėm suveždava.
Grait sutemdava, vėlė prašvisdava, knapė miega užtekdava,
Žvakelės, dūšelos klajodava, velnė  vesels keldava.

Didelos  talkos seniau būdava, vien kitiem pamačyt puldava.
Mašinists su damp atvažiavės, rogs i kvieč  iškuldava
Gaspadinės par talko spėrė sukdavas, labė storodavas,
Tarkavodava bulbs į geldo, i iškepdava talkinykėm bobo.

Vyrė į karo išėjė, gromato retė atlaisdava,
Mažė rašyt kas mokėja, vaikų į mokslo nelaisdava.
Mojės pačios namie drukavot pamokindava,
Iš šviontos kantiočkos, piorms liodžbs vaiks pažindava.

Nors sonkė gyvena: vesels, krikštyns, pakasyns kėla,
Viso nedėlio šmuorija, kol alos gaspadors turėja.
Į podins vaik tik gers žmons, storavlyvs prašydava,
Kokė podinė – toks į vaiks užaugs sakydava.

Didesnėns a mažesnės vesels, į bagots į biedons taisyt turėdava,
Kraičia, pasagos duodava i da pinigu pridėdava.
Iš susiedų zuzlans parsinešdava, padlago švarė išmazgodava.
Stals gaspadinės patrovom i gėralės  nuklodava.

Ki videlčių, torielkų a kiotų sudynų trūkdava, iš sosiedų  parnešdava.
Un banketa visad pončkų privirdava, piernikų prikepdava.
Pri ruledos i košelenos, pašal uksusa  padėdava
Kam par macon būdava, tas vinigreta šalimės įsidėdavo.

Alo namie darydam, visokių burtų žinodava,
Un kubila dugne čystų šiaudų paklodava.
Uzbonės un stalą nešdava, sosied i prietel negailėdava.
Ki bačk dyk palikdava, volė un stala padėdava.

Varduvės kožnam kiem būdava, kruons unt durų kabydava.
Aprišė kvietkom krėslo, varduvniko sudydava.
Metų rats sukdavas, bažnyč i gamt švėnts surėdydava,
Iš kartos i karto parduodam, žmons apeigų laikydavas.

Sause šešto trys karalė par kaimo aidava, kožno gryčio lunkydava,
Ka namė laimėng vios mets būtų, trios raids Ka Mė i Bė užrašydava.
Par užgavės linksmidavas, sočė šeimyno pavalgidydava,
Parsirengė gyvulės i baidyklėm žiemo laukan varydava.

Velykų ti vės, sen, jaun į maž laukdava.
Su cibulių žievėm kiaušėns malevodava.
Par velyks vaikė  podėns aplunkyt  turėdava,
Krikšta vaikėm po do kiaušėns pode duodava.

Par šeštėns, kožons turėja suvalgyt po šeš virtiens.
Sekminiom beržiukės švionts abroz apkaišydava,
Riaušiukų su mės, bundelių su varšk prikepdava,
Padlago švarė išluodava, lovs pataisydava.

Švionta Jona vakar, šmėrės į stabulo pripildava, unt kartės iškeldava,
Paparče žiedą ieškodava, lyg rytą šokdava, dainuodava, gerdava.
Raganos Joną nakt, pieno iš karvių atėmt mokėja,
Gi nieka čė sonkos, tik abrūso par žolo patempt reikėja.

Par vios švionts, piemens i somdinė mets užbaigdava,
Į nams sugrįždava, užtarnauto zaploto parsinešdava.
Vėlinių dieno į kaps pro kulyns, pro miošks važiuodava, aidava.
Pri bažnyčios ubagėm išmaldos vinzlal nunešdava.

Kūčių vakar patrovs, be mėsos i pieną taisydava,
Viosų metų griekėm nuplaut pėrt iškurydava.
Burtų daug mergos žinodava, iš kor šuns loj klausydava,
Tvoros basėls skaičiuodava,  abrūso po padošk lunkstydava.

Priš Kalėds visad peniukšlė pjaudava,
Patrovų  pritaisydava, kels diens uliavodava.
Kalėdų ryto dubolts pėrštėns apsimovė į bžnyčio važiuodava,
Ronks į mufto įkišdava, kojs su gūn užsiklodava.

Seniau kėt žmonių vardė, net ne ta raid prasidėdava,
Katro kunigs į knygs įrašydava, tėvė į podinė įdėdava.
Į daba da mūsų krašt gyven Ancės, Ladzytės, Augutės,
Untės, Ladzė, Pėlės, Olės, Aliutės, Miliutės.

Ki liepiam ko paduot, Jonam a Petram, ti kėt įdėmė klausa,
Į šons apsidaira i kor yra ontors, treč paklaus.
Ki pasakam, ka skertuvėm kaimyns grubelių įdėja,
Ti žemaičė mislėj, kaip nešė tikriaus labė smirdėja.

Susignievijė kūmė, grait susigadyt norėja.
Sakydava „zlasts kaip debes, grait užėje grait i praėje“.
Vė bulbs kart karbėnkės kase, vogom svėre,
Vyrė susėdė kvortom, loše i puskvortė gėre.

Teip į gyvena žmons, vien kiotų žodž suprata.
Iš lūpų į lups parduodam, naudoja juos daug metų.
Vien buva iš rusų kalbos prigijė, kiots brolė latvė mum dovanoja.
Daba  daug jų išnykė, i mas jau mažė  bevartojam.

Tarme paded žmogo lungviau atpažint sutikto gatvė,
Kaip savo primam, ki saka tankė ja, bet kurio atvej.
Išsaugokim ko turem, ko kožnam sava protėvė palika,
Tarme – ti krašta herbs, žodins brangs krašta vainiks.


Žodynėlis

Šėndė – šiandiena  
Žiedon  dien – kiekviena diena
Sekma diena – sekmadienis
Kiotu – kitų
Bišk – truputį
Unt – ant
Gryč – namas
Kūte – tvartas 
Lozaune – sandėliukas
Babos – močiutės
Daržels taise – darželius prižiūrėjo
Kvietkos – gėlės
Lovelės – klombos
Nastarnė – astros, ratiliai
Baltiej i mėlyniej bezdė – alyvos arba šeivamedžiai
Kiauro dieno – visą dieną
Subata  – šeštadienis
Vakaruškos – vakarėlis, šokiai
Zėnas – vaikinas,
Sena pana – neištekėjusi mergina
Nedėlia – sekmadienis
Paliuobė gyvols – pašėrę gyvulius
Ronkos – rankas
Čystė – švariai
Mazgoja – plovėsi
Terp šėpų – spintose
Onglių  pros – anglių lygintuvas
išprosavotos drapanos – išlyginti drabužiai
Gražė un kūną gulėja – gražiai tiko
Bliuzelos miriškuotos – mereškuotos palaidinės
Nertinis – megztinis
Undarokė – sijonai
Klėtkuot – languoti
Pliok galv – be skarytės
Pančiakos – kojinės
Pakelos – keliaraiščiai
Naginės – apavas iš gyvūnų odos
Vyžos – iš karnų pintas apavas
Kamašai – apavas
Čebatai – ilgi auliniai batai
Čeverykos – apavas
Oplega – kabliukas sijonui susegti
Guzikai – sagos
Zerkulėli paveizėdava – į veidrodėlį pasižiūrėdavo
Ridikulis – rankinukas
Bumašnikas – piniginė
Šiupleda – stalčius
Dziegorius – laikrodis
Bruslietas – apyrankė
Brošė – sagė
Bliuska – palaidinė
Čiupryna – plaukai
Vingierkos – batai
Unaravos – pasipūtusios
Spavedė – išpažintis
Griekai – nuodėmės
Apiera – auka
Kromas – parduotuvė 
Zabova – žaislas
Aptieka – vaistinė
Pročkelės – tabletės
Kermošius – prekymetis
Cukierkos – saldainiai
Abrozdėliai – paveikslėliai
Traktierius – restoranas
Araplanas – lėktuvas
Gonkos – priemenė
Gardynos, pirenkos – užuolaidos
Dubulti – dvigubi
Seklyčia – svetainė
Šienikas – čiužinys
Piernitas – pūkinis paklotas
Paduška – pagalvė
Kapa – lovatiesė
Gūnia – austas storas užtiesalas
Dekis – užtiesalas
Kalečnai – būtinai
Abrūsas – rankšluostis
Klapatas – vargas, rūpestis
Zupė – sriuba
Doršlikas – kiaurasamtis
Zostė – padažas
Prietelis – draugas
Zaptė – uogienė
Sputkelis – maža lėkštutė
Bakanas – kepalas
Skaba putra – latviškas vasaros patiekalas
Uzbonas – ąsotis
Grucė – perlinių kruopų sriuba
Lapienė – rūgštynių sriuba
Kleckai – gnaibyti maži tešlos gabalėliai, iš kurių verdama sriuba
Belyzna – drabužiai
Adyna – valanda
Rėčka – medinė statinaitė
Kočylas – kočėlas
Rumbė – medinis įrankis drabužiams kočioti
Alektra – elektra 
Liktarna – žibintas 
Sierčikai – degtukai
Lajas – karvių, avių taukai
Jolgė – ilgai
Pantis – arkliams pančioti skirta virvė
Ratinis – ratelis
Kragiai – prietaisas siūlams sukti į kamuolį
Melnyčia – malūnas
Brikas – vežimas
Drangos – vežimas be šonų
Onglos – anglys
Kačerga – įrankis, skirtas žarijoms išrausyti
Lyžė – medinis įrankis duonai į pečių pašauti
Sonks – sunkus
Uorė – vežimas aukštais kraštais linams, šienui vežti
Knapei – vargei
Pamačyti – padėti
Mašinistas – kuliamosios mašinos prižiūrėtojas
Dampis – kuliamoji mašina
Gaspadinės – šeimininkės
Spėriai – smarkiai, greitai
Storodavas – rūpindavosi
Gelda – medinė, išskobta, skirta minkymui, vaikų plovimui
Boba – kugelis, bulvių plokštainis.
Gromata atlaisdava – laišką atrašydavo
Mojės – mamos, motinos 
Drukavoti – rašyti
Kantička – giesmynas
Lidžba – raidė
Sonkė – sunkiai
Veselios – vestuvės 
Pakasynos – laidotuvės
Nedėlia – savaitė
Šmuorijo – gėrė, baliavojo,
Podinai – krikšto tėvai
Storavlyvi – stropūs, rūpestingi
Bagotas – turtingas
Biednas – vargšas, neturtingas
Kraitis – jaunosios sukraupta turto dalis iki vestuvių
Pasoga – po vestuvių tėvų duodamas turtas
Susiedai – kaimynai
Zuzanai – suolai
Padlagas – grindys
Išmazgoti – išplauti
Patrovos – patiekalai
Gėralai – gėrimai
Videlčios – šakutės
Torielkos – lėkštės
Kūmai – kūmais tėvai vadino vaiko krikšto tėvus 
Banketas – balius, puota
Pončkos – spurgos
Pernikai – sausainiai
Ruleda – spausta mėsa
Košelena – šaltiena
Uksusas – actas 
Macnu – aštru, sūru
Vinigretas – mišrainė
Dyka – tuščia
Vola – kamštis, skirtas statinei užkimšti
Varduvės – vardadienis
Kruonis – vainikas
Bačka – statinė
Cibuliai – svogūnai
Malevodava – dažydavo
Kožnas – kiekvienas
Virtieniai – virtiniai
Abrozai – šventi paveikslai
Riaušiukai – bandelės su lašinukais
Bulkelė – bandelės
Lovas pataisydavo – lovas paklodavo
Šmėrė – tepalas ratams tepti
Stabula – rato dalis
Somdinė – samdiniai
Zaplotas – užmokestis
Kulynai – krūmai
Mioškė – miškai
Aidava – eidavo
Ubagai – elgetos
Vinzlalis – ryšulėlis
Baslys – mietas
Peniukšlė – nupenėta kiaulė
Uliavodavo – linksmai švęsdavo
Dubultos – dvigubos
Ronkos – rankos
Muftas – pasiūtas iš kailio rankoms įkišti
Kėt – kiti
Ance – Ona, Antanina
Ladzyte – Vlada mažybinė forma
Augute – Eugenija
Unte – Antanas
Ladz – Vladas
Pėle – Felicija
Ole – Aleksandra
Aliute – Elena
Miliute – Emilija
Ki – kai
Kor – kur
Ontors – antras
Grubeliai – šonkauliai, (pas žemaičius žarnos)
Susignievijė – susipykę
Susigadyti – susitaikyti
Zlastis – pyktis
bulbės – bulvės
Karbėnkis – krepšys bulvėms kasti
Vogos – svarstyklės
Puskvortė – mažas buteliukas
Kiots – kitus
Daba – dabar
Mas – mes
Navatnūs – keisti
Pamisliti – pagalvoti
Lungviau – lengviau
Žiemgalė