Aš negaliu tau parašyt eilių,
Nes ten už lango moterys kvatojas.
O aš geriu, brangioji, vėl geriu
Jų krūtines, balsus ir lieknas kojas.
 
Ak, nesupyk – šią naktį nemiegu –
Niekais alyvų kvapas verčia gėdą,
Kai ant žvaigždėm aplipusių stogų
Trys katės garsiai serenadą gieda.
 
Pabėk, brangioji, iš sapnų saldžių
Į baltą lapą popieriaus – į širdį,
Aš pameluosiu: nieko negirdžiu...
O tu pritarsi, kad abu negirdim
 
Neparašytų mano dar eilių
Ir kaip už lango moterys kvatojas,
Kad lyg pamišęs šiąnakt aš geriu
Krūtinę tavo, balsą, lieknas kojas...