Ne pro šalį –
Tik tiesiai į dešimt
Šūviai pilas ir merkiasi žvaigždės,
Lieka dangūs, kurių nepaneši...
Dar šarvai...
Bet kovoji įkaitęs –
Vėl strėlė po strėlės –
Tartum Telis
Nuolat mūšy –
Ne gelbėjant sūnų.
Tavo metai –
Lyg žybsniai ant peilio...
 
Nesigink, nesakyk: „Taip nebūna.“
Taip yra.
Juk gyvenimas – karas,
Tu – taikliausias.
Ar tik patikėjai...
 
Bet galiausiai Karalius sudaro
Nykią taiką.
Dangus priartėja.
Ir tada kris ne žvaigždės,
O lietūs...
.................................................................
 
Ir nors akmenys niekad nepūna,
Skverbsis samanos šonais rievėtais
Lig širdies  
Per apnuogintą kūną.