Prosenelio kieme

Striksi sviedinukas, sukas
Takučiu, ties balute.
Dairos, mirksi seneliukas —
Anūkėlių nebėra.

Šakar makar! Kas čia daros?
Kundi mundi po galais!
Mažiai jau tikri karaliai
Bočiui atsipūst neleis.


O vaikai prie ąžuolyno
Gaudo krentančias giles.
Nuo šakų ant lauko plyno
Šelmis vėjas svaido jas.

Užmirštasis kamuolėlis
Nusirito po klevu
Ir saldžių saldžiausiai miega,
Užsiklojęs lapeliu.
Kapsė