Ir, rodās, vīsa vėľ teip pať, kaip būvį,
Koľ āžerą dugni vēlyvās žūvys
Vagoja vandenį ir lieka drumstās žymēs
Ir tāvą veidas dą neišsitrynis.

Jau požerem jaunų pēdų primīnta,
Ruduo išeina, nežinai, kelintas,
Nebesiskūbini, tik āžeras banguoja,
Intrūkus rūdenią akis vėľ gaudą kuojų.

Slidūmas žvyną, āžeras bekraštis,
Nebeapeitum, kraštą  neberāstum,
Katram daināvą jaunās tavą dienās,
Dabar gilu, dabar visi pą vienų.

Praryją  mīškas rūgščių saulās uogų,
A ažeri kvatojas žvaigždēs nuogās,
Kusneliais  tykiai pasdalyja šīrdys,
Smulkiom bangēlām tāvą vardas girdis.