Ant skęstančių saulėj kolonų
Vingiuoja vienturčiai šešėliai.
Jų paduose vysta aguonos
Ir mintys burnoj užkalkėja.

Jie suteka vienas po kito
Tarp vakaro pirštų galiukų,
O padų raukšlėm sukarpytom
Iškruvina patalus ryto.

Ir suvarva naktys raudonos
Po skraistėm žaliom pievų rūko.
Vienturčiai šešėliai vaitoja —
Išbluko juoda iš teptukų.