Vėsi banga... Gal net šalta.
Bet rankos šiltos, mintys jaukios,
Švelniai jautri delnų oda
Nutvėrus viltį, kilti šaukia,

Pamiršus nerimą skausmų,
Gilyn panirt į bangą begalinę!
Banga nesibaigia uola, krantu —
Ji grįžta jūron pasisemt stiprybės!