Vienkemy

Linkiu saną šulnią svirtį
Ir meruoju gylį.
Sidabru unduo pavirtą,
Kai niakočian* pyliau.          

Tirta visas beržą gyslas:
  — Sulai duok uzbonų!
Žeme atjaunėt sumyslę —
Padabot malonu.

Busilai gūžtoj aprimį,
Dirvaj plūgas žlega,
Špokas tikrina arimų
Čirpia:
   —  Nuo! Pre vagai!

Vaikas un atšlaimą basas
Užuolu užauga.
Toks ažmaišą savą dvasiaj
Tikrų duonas raugų.

_____
*į geldą
PelėdaitėS