Tu sergi, ir mano siela verkia
Tu sergi, ir mano siela verkia
Nematoma liepsna,
Kaip šaltą grindinį palietęs lapas,
Sušlapęs po nusvirusia šaka,
Ir nieks jo nepakels.
Tu sergi, ir mano siela verkia,
Nematoma srove
Bespalvis lapas tyliai plaukia,
Nunešdamas troškimą būt šalia,
Ir nieks jo neištrauks.
Tu sergi, ir mano siela verkia,
Nematoma audra
Bedalį lapą kandžiai plėšo
Perpus į gabalus dalia.
Ateina šaltis.
Dangus liepsnoja.
Ir nieks atgal nesulipdys jo,
Kaip buvo kažkada...