Šiemet žiema kaip reta įžūli,
Tvirtai į kovo skverną įsisegus.
Klausyk, mieloji, gal juokų gana,
Argi tau mažo vyturio negaila?

Spyriojiesi lyg senmergė pikta,
Pati žinai — ne pirmas kartas.
Ateina laikas — žavesio nėra.
Sijonas tavo nieko nebevertas.

Sudriks visai ir vaikščiosi nuoga,
Pirmom žibutėm gėdą prisidengus.
Tik nebegąsdink amžinu šalčiu,
Kada pavasaris jau veria langus.