Pakalbėk su manim nors ženklais —
                            Pabandysiu suprasti.
Kada kregždės iškarpo raides —
                            Sudėliosiu žodžius.
Ką be vėjo šiurena beržai,
                            Tartum sulą išgersiu.
Tu kalbėk, aš uždegęs žvakes
Paklausysiu tylus.

Juk prašau tiek nedaug,
Kad parodytum kelią.
Tris kartus, kaip visuomet sugrįžus,
Pabelsiu į tavo duris.
Vienas kito seniai pasiilgom —
Užsimerkęs pažinsiu
Duona kvepiančius delnus,
Pražydusio lino akis.

Kada medžiuos dangaus
Žvaigždės prisirpsta,
Senas sargas užmiega
Pataluos debesų.
Gęsta žvakės be vėjo,
Ir lyg galvą kas glosto,
Nors ženklais pasakyk —
Laikas grįžti namo.