Vasara tu netikėk

Imk, išmainyk mano šalpusnio žiedą
Į tris lapus, volungę, kuri gieda
Nuojauta vakaro plyštančio.

Šiandien pavasaris spausdamas glėbyj
Laikė tave.

Tarsi rūką iškvėpęs
Laukiu kažko...
Kažko grįžtančio,
Švento, atgręžusio veidą ir lūpas...

Vasara tu netikėk – vėjas supa
Tuos, kas pagels, stings ledo gniaužtuos,
Amalu virs stikliniu...

Tavo pirštai
Dar gelia pirmu lietumi.
Bet miršta
Rankose žiedas šalpusnio nulaužtas.
kaip lietus