beveik kafkiška metamorfozė

žuvėju palengva
oda milimetras po milimetro
pasidengia žvynais

gaila plaukti dar nemoku
bet vaikščioti jau pamiršau

kartais įkišu ranką į vandenį
ir kalbuosi su mailiumi

vis bando man įrodyti
kad vienatvės nėra
tik begalinis vandenynas

ir

banga pieno baltumo
iš kitos pasakos apie
žalčių karalienę

kada nors
įkvėpsiu vandens
ir pavirsiu dugną rausiančia plekšne
ar žydinčiu koralu
bet dabar

dabar
žuvėju palengva
vis kas nors žvynelį
nuo manęs nulupa
Barabas