Gyvenima dziegorius trupėn adynuom,
Vo rūpestiu slėbėna ryn kap besuote.
Kavuojous į alkieriu, kveponti kmynas,
Nors poike suvuoku - negal uns užstuotė.

Nablėka vėtieliu, kor dūšė užglaustė -
Kap muotinas saujuo, kap Pondėivė užausie.
Meilėjė žuodele kažkor išsikraustė,
Vo kitė - piktiejė - nu rytmetė ūdėjė.

Rytuo bus kap šėndėin, vo šėndėin - kap vakar.
Ko siedu kap obags pri išsriebta katėla?
Surinkso šapieliu, pritėkusiu prakurou,
Pagauso guirieliu, raudieliu ar šapalo,

Vo dzieguoriu meso kap grumsla i undini -
Kokiam siurbelynė lai jied anon rūdys,
Ėr rūpeste vėsė pabėngs muni gondinėn,
Ėr nieks ož gyvenima mėnka nepūdys.

A girdi - užgruojė nekontėnė gruoba
Ėr veiz kap i dorna sustuojus šeimyna.
Visim tėka poike gyvenėms, koks bova -
Sutrupints i rūpestiu gerklės adynuom..

Ta kap mon siedietė per dėina unt kronta
Ėr laukt - nesulaukt beužkimbont guirelės?
Ak, bala nematė - lai dziegorius kromta
Tas mona adynas, pakuol neužšalės.

Jė ne, kap nedideli spinduli dūšės
Kuožnam sutėktam aš atskėrt sugebietiau?
Dar atmėno sauju švelnoma motošės,
Mon ana neleistom tap dzieguoriaus mietyt.

Juk ana priš saule da patekont kielies,
Vo rekalou esont per naktį budiejė
Ėr vės pabieguom - klumpės kibirkštį skielė.
Rek liektė ėr mon. Jau adyna siediejau.