Šis paukščio skrydis dar ne paskutinis —
sparnu palietus ežero paviršių
aš akmeniu žemyn vėl krisiu
vien tam, kad dar aukščiau pakilčiau.

Laukiniame mustango šoky
kaip vėjas nešiu savo dainą
apsnūdusiais kalnais ir kloniais,
kartodama tarytum maldą.

Gimiau ir mirsiu žody Laisvė,
net jei ištarsiu kraujo lūpom,
nes tik dėl to gyventi verta,
nes tiktai taip galiu aš būti.