Įveikę – ir ne vieną! –
Klinikinę mirtį
Ar komoj aklinas
Rudens naktis,
Išmokome melus – pelus
Nuo gėrio grūdo skirti
Ir užrištom akim
Saulėlydžius matyt.
Išmokome kartelę
Gyvasties pakelti,
Po saule išlikimo fiestoj
Beviltiškas žaizdas
Patiems išsilaižyt,
Žaltvykslėm nesivadovauti
Blogio pelkėj
Ir greitkelį per ją nutiesti,
O kopų laikrody
Atrasti smiltį baltą
Ir – mestą kortų seką išmaišyt!

Tas nesibaigiantis
Savigydos seansas – – –