Kiteip

Dabar jau vysa kiteip,
Žemas beveik nebelykį,
Vėl norias dungų apeit
Pą žingsnį, smulkiai ir tykiai.

Vėl norias laikų girdėt,
Kaip paukštį, spurduntį saujaj,
Deliotis visom raidėm
Preš degunčių vakarą saulį.

Ir rasų glaust pre žalas,
Lungai debesų padumavį,
Narėtųs ažkliūt pakelas,
Tylėt na savį lig tavį.

Ale jau visa kiteip,
Ištirpis dungaus surūmas,
Tik sopa žodis giliai,
Širdin duris ažustūmis.
Juozapava