Ai, kaip  nukirto mano berželį,
Mano žaliausią brolelį!!!
...Dangus pasviro, debesys virto
Į nelaimingąją šalį ...

Sodas nuščiuvo, obelys klausės
Budelių kirvio ir pjūklo,
Kurie į jo baltą liemenį rausės,
Drebėdamos laukė stebuklo,

Kad medžio ištroškę jie kraujo ir kūno,
To beržo šakom jau bus sotūs!
Vėjas Gimtinės šaukės Perkūno,
Bet budeliai draskė jau plotūs

Ištisus sodo, auginto Tėvužio
Nuo mažutėlio daigelio!!!
Baltoji daina susverdėjo gegužio –
Obelis vertė ant kelio,

Paukštelių gūžtas dulkėse trynė
Buldozeris,pragaru žviegė –
Žiūrėjau į žudomą savo Tėvynę
Tokia vieniša bejėgė,

Į  purvą byrėjo šventieji takeliai,
Puikiausiosios gėlės svajonių!!!
Išniekintos žemės benamiai bedaliai
Virtom šešėliais klajonių...