Rugpjūčio ryto eskizas: saulė pro debesis lenda,
šeštadienis skaudančia galva po vakaro šėlsmo
dar miega.

Katė ant palangės murkia, spokso į keistą peizažą.
Apsunkusios mintys paklydo, potėpių tirščiuose —
duona.

Nespėjo išdžiūti paveikslas, paletėj vėl ražos teptukas.
Į ąsotį sumerkiau smilgas...
-
rasa skruostuose
spindi.